Problems of Application and Design of Shell Foundations/Kevalinių pamatų naudojimo ir projektavimo klausimai
Author(s): |
Jonas Amšiejus
R. Gruodis Pavelas Janulevičius |
---|---|
Medium: | journal article |
Language(s): | Latvian |
Published in: | Journal of Civil Engineering and Management, September 1997, n. 11, v. 3 |
Page(s): | 76-81 |
DOI: | 10.3846/13921525.1997.10531357 |
Abstract: |
Iš žinomų pamatų tipų pamato konstrukcijos stiprumas efektyviausiai naudojamas parenkant tuščiavidurius, vadinamuosius kevalinius pamatus, dažniausiai žiedinio skerspjūvio, cilindro arba kūgio formos. Tačiau šį privalumą, kaip taisyklė, menkina neracionali tokių pamatų gamybos bei įrengimo technologija. Darbe apsistota ties melioracijoje plačiai naudotais gelžbetoniniais beslėgiais vamzdžiais, kurių poreikis pastaruoju metu gerokai sumažėjęs. Jų cilindro forma leidžia šiai vamzdinei konstrukcijai taikyti pagrindinį gręžininių pamatų technologijos pranašumą, kurio dėka pamato pado projektinė altitudė pasiekiama ne tradiciniu kasimu, bet gręžimu. Šiuo atveju gelžbetoniniai vamzdžiai būtų įstatomi į šiek tiek didesnio skersmens gręžinius. Susidariusį tarpą, tarp pamato ir gręžinio sienučių būtina užpildyti tuo pačiu, tačiau sutankintu gruntu. Autorių įsitikinimu, viršutinėje pamato dalyje įrengus gelžbetoninę pagalvę, visą kitą vidinę pamato dalį pakanka užpildyti paprasčiausiu gerai sutankintu smęliu, vietoj seniau naudoto prekinio betono. Patentinė paieška parodė, kad toks būdas statybos praktikoje dar netaikytas. Lyginant su gręžininiais pamatais, šiuo metodu betono sutaupoma 3 ir daugiau kartų, o gamybos bei įrengimo išlaidų—iki 2 kartų. Tokio tipo kevaliniai pamatai, galbūt net vadintini vamzdiniais, taptų dar efektyvesniais, jeigu iki projektinės padėties būtų gramzdinami kalamuoju arba vibraciniu būdu. Straipsnyje paliesti naujos pamatų konstrukcijos taikymo, projektavimo bei tyrimo klausimai. Parodoma, kad pamato apkrovimo momento reikšmė labai priklauso nuo pasirinktos skaičiuojamosios schemos, pagal kurią pamato sujungimas su antžeminėmis konstrukcijomis gali būti laisvasis arba standusis. Kaip rodo skaičiavimo rezultatai, standžiojo sujungimo atveju pamato viršutinės dalies poslinkis bei posūkis sumažėja iki 2, o maksimalus lenkimo momentas—net iki 4 kartų. Aptariami ir kiti šių pamatų projektavimo ypatumai bei tolesnių tyrimų kryptys. |
Copyright: | © 1997 The Author(s). Published by VGTU Press. |
License: | This creative work has been published under the Creative Commons Attribution 4.0 International (CC-BY 4.0) license which allows copying, and redistribution as well as adaptation of the original work provided appropriate credit is given to the original author and the conditions of the license are met. |
0.57 MB
- About this
data sheet - Reference-ID
10363876 - Published on:
12/08/2019 - Last updated on:
02/06/2021