Application of Computer Aided Design Systems in Geotechnical Engineering/Automatizuoto projektavimo sistemų naudojimas geotechnikoje

Kuriant automatizuoto projektavimo sistemas ypač svarbu atkreipti dėmesį į tą. duomenų bei informacijos dalį, kuri dėl jai būdingų savitumų negali būti unifikuota. Ryškiausias pavyzdys šiuo požiūriu galėtų būti inžinerinėsgeologinės sąlygos, kurios įvairiuose pasaulio regionuose yra gana skirtingos. Pasitaiko ir taip, kad dėl to gali skirtis net pati gruntų klasifikacija. Panaši situacija yra ir Lietuvos teritorijoje, kur kai kurių grunto tipų spektras pasirodė platesnis, negu numato kitų valstybių gruntų klasifikacijos sistemos. Jau vien dėl šios priežasties kitose šalyse sukurtos programinės priemonės čia negali būti naudojamos neatlikus tam tikrų pakeitimų bei papildymų. Ne mažiau reikšminga ir kita aplinkybė, apimanti tradiciškai Lietuvoje susiklosčiusius pagrindų ir pamatų projektavimo principus, kurų neturi kitos šalys, kalbant, pavyzdžiui, apie gręžininių pamatų projektavimą ir statybą. Formuluojant patį automatizuoto projektavimo uždavinį, autorių nuomone, pirmiausia reikėtų sujungti iki šiol visiškai atskirtas inžinerinių tyrinėjimų, pagrindų ir pamatų projektavimo, statybos bei eksploatacijos sritis. Kitaip sakant, reikėtų orientuotis į tai, kad ateityje visus tyrinėjimų, projektavimo bei statybos darbus turėtų atlikti viena organizacija, išskiriant nebent inžinerinių tyrinėjimų dalį projekto techninio-ekonominio pagrindimo stadijoje, kai galėtų dirbti šioje srityje besispecializuojančios organizacijos. Tyrinėjimų apimtis šioje stadijoje turėtų būti bent jau tokia, kad iš gautos medžiagos matytųsi, koks pamatų tipas labiausiai tinka konkrečioms gruntinėms sąlygoms. Tada projekto darbo brėžinių stadijoje tyrinėti turėtų jau pati pamatų statybos darbus atliekanti organizacija. Šitaip nulinio ciklo projektavimo bei statybos darbai vyktų kompleksiškai ir vienu metu, pagal principą “nuo stalo į gamybą”. Pamatų automatizuoto projektavimo diegimo būdai gali būti labai įvairūs ir pirmiausia priklauso nuo to, kokios projektavimo sistemos bus laikomasi kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į mūsų dabarties galimybes, šiam tikslui visai neblogai gali būti naudojami plačiai žinomi ir labiausiai prieinami CAD sistemoje bei jos terpėje dirbantys programų paketai. Antra vertus, nemažai projektavimo uždavinių galima išspręsti ir savo jėgomis. Darbe parodyta, kaip remiantis matematinės statistikos dėsniais gali būti analitiškai nustatomos pagrindo sluoksnių ribos. Be šio klausimo, yra išspręstas, tik netilpęs į šio straipsnio rėmus, ir vienas svarbiausių projektavimo uždavinių—pagrindo normuotam patikimumui skaičiuoti. Dabartiniu metu dirbama ties pagrindo skaitmeninio modelio sukūrimo problema. Visi šie, o ir kiti panašūs geotechnikos problemų sprendimo būdai, vadovaujantis išdėstytais automatizuotos projektavimo sistemos kūrimo principais, neabejotinai gali sudaryti atskiras šios sistemos grandis.

Dieses Werk wurde unter der Creative-Commons-Lizenz Namensnennung 4.0 International (CC-BY 4.0) veröffentlicht und darf unter den Lizenzbedinungen vervielfältigt, verbreitet, öffentlich zugänglich gemacht, sowie abgewandelt und bearbeitet werden. Dabei muss der Urheber bzw. Rechteinhaber genannt und die Lizenzbedingungen eingehalten werden.