0
  • DE
  • EN
  • FR
  • Base de données et galerie internationale d'ouvrages d'art et du génie civil

Publicité

A New Method for the Determination of the Boominess Radius/Naujas aidumo radiuso nustatymo metodas

Auteur(s):
Médium: article de revue
Langue(s): letton
Publié dans: Journal of Civil Engineering and Management, , n. 10, v. 3
Page(s): 76-80
DOI: 10.3846/13921525.1997.10531687
Abstrait:

Siūlomas naujas aidumo radiuso nustatymo metodas, naudojant eksperimentu gautas integralines garso lauko augimo ir slopimo kreives. Aidumo radiusas, arba kritinė distancija, iki šiol buvo skaičiuojamas tik pagal teorinę formulę, kurioje figūruoja tik salės tūris ir reverberacijos laikas. Apskaičiuotas reverberacijos laikas tos pačios salės taškuose visada yra pastovus dydis. Išmatuotas reverberacijos laikas įvairiuose salės taškuose jau yra skirtingas, tačiau rezultatai skiriasi nedaug, todėl ir aidumo radiusas turi būti beviek vienodas įvairiuose salės taškuose. Šiame darbe daroma prielaida, kad reverberacijos laikas negali būti vieninteliu kriterijumi, kuris nusako aidumo radiusą. Metodo pagrindas yra integralinės garso lauko augimo ir slopimo kreivės, pagal kurias nustatomos tiesioginio garso ir difuzinio garso energijos. Problema yra sužinoti laiką, nuo kurio prasideda difuzinis garso laukas. Tyrimais nustatyta, kad difizinio garso lauko pradžios laikas labai priklauso nuo atstumo iki garso šaltinio. Arti garso šaltinio difuzinio garso lauko pradžios laikas gali būti taške, prie kurio garso energija nuslopsta 15 dB, o pabaigos laikas—taške, prie kurio energija nuslopsta iki 20 dB. Nustatyta, kad toli nuo garso šaltinio difuzinis garso laukas gali būti įvertinamas parenkant lauko slopimą nuo −7 iki −10 dB. Toks slopimas pagal lygį užima laiko intervalą apytikriai nuo 500 iki 1000 ms. Laikoma, kad tokiame laiko intervale jau nusistovi difuzinis garso laukas. Šis intervalas priklauso nuo salės tūrio ir jos absorbcijos. Žinodami difuzinio garso lauko pradžios ir pabaigos laikus, juos aproksimuojame tiese. Garso lauko slopimo integralinėje kreivėje ieškome taško, prie kurio ši kreivė nuo aproksimuojančios tiesės nukrypsta 0,1 dB. Laikome, kad šis taškas ir charakterizuos difuzinio garso lauko energiją. Tiesioginio garso lauko energiją surandame iš garso lauko augimo integralinės kreivės. Pagal pateiktą formulę apskaičiuotas aidumo radiusas ir jo priklausomybė nuo atstumo iki garso šaltinio. Tyrimai rodo, kad aidumo radiusas beveik nepriklauso nuo atstumo iki garso šaltinio, jeigu jis apskaičiuotas pagal kitų autorhų siūlomą formulę. Iš eksperimento duomenų nustatant aidumo radiusą pagal šį metodą aidumo radiusas turi didesnes absoliučias reikšmes, negu apskaičiuotosios, ir jis pastebimai didėja, didėjant atstumui iki garso šaltinio, tačiau tik iki 7,5 m. Toliau didėjant atstumui iki šaltinio aidumo radiusas kinta nedaug.

Copyright: © 1997 The Author(s). Published by VGTU Press.
License:

Cette oeuvre a été publiée sous la license Creative Commons Attribution 4.0 (CC-BY 4.0). Il est autorisé de partager et adapter l'oeuvre tant que l'auteur est crédité et la license est indiquée (avec le lien ci-dessus). Vous devez aussi indiquer si des changements on été fait vis-à-vis de l'original.

  • Informations
    sur cette fiche
  • Reference-ID
    10363887
  • Publié(e) le:
    12.08.2019
  • Modifié(e) le:
    02.06.2021
 
Structurae coopère avec
International Association for Bridge and Structural Engineering (IABSE)
e-mosty Magazine
e-BrIM Magazine